- deryba
- derýba sf. (1) žr. derybos: 1. Kunigas prie derybos jam priminė Sch156. | Ir po derýbai (baigta kalba), ir dėkis, kur nori Krok. 2. Karalius su tuo princu visą derybą padarė Sch207. 3. lažybos: Jonas parnešė akmeną ir derybą laimėjo BsV310. 4. žr. derybos 4: Kas yra apie teijau nusiduodančią derybą? MT225.
Dictionary of the Lithuanian Language.